Gydymas apatinės nugaros skausmą ir sąnarių. AUSTRALIJOS KODAVIMO STANDARTAI TAIKOMI TLKAM IR ACHI

Ant skaudamos vietos galima dėti ir šaltus kompresus. Be to, omega 3 riebalų rūgščių vartojimas sumažino uždegiminį sąnarių skausmą sergant reumatoidiniu artritu, lėtinį stuburo skausmą sergant autoimuninėmis ligomis ir neuropatinį skausmą. Šaltis mažina uždegimą, nervinio impulso laidumo greitį ir kartu skausmą, raumenų įtempimą. Miofascialinės manipuliacijos — tai minkštųjų audinių manipuliacijos, skirtos raumenų atpalaidavimui. Nuo jų priklauso viso kūno stabilumas, judėjimas. Kūno padėties keitimas ir patologinis stuburo išlinkimas Taisyklinga kūno padėtis ir judesiai priklauso nuo raumenų būsenos.

Ilgalaikės nugaros skaus­mo išeitys yra geros [3], tačiau konkrečiu gyvenimo momen­tu skausmas labai pablogina savijautą ir gyvenimo kokybę. Poūmis apatinės nugaros dalies skausmas apibūdinamas kaip skausmas, varginantis 4—12 savaičių, o lėtiniu nugaros skaus­mu vadinamas skausmas, užsitęsęs ilgiau nei 12 savaičių.

Dauguma pacientų, besikreipiančių į pirminę sveikatos priežiūros grandį dėl nugaros skausmo, nenustatoma jo­kia specifinė liga ar stuburo patologija. Tokiu atveju sufor­muluojama nespecifinio apatinės nugaros skausmo diagno­zė [4].

Daugeliu atvejų paciento patiriamas skausmas ir ne­galia sumažėja per mėnesį, tačiau kai kuriems nemalonūs simptomai tęsiasi ir ilgiau.

Šiuo metu laikomasi artrozė sulyginti rankų pirštus, kad skausmą visuomet reikia gydyti.

Galima išskirti ne vieną poūmio ir lėtinio apatinės nugaros skausmo gydymo būdų — farmakotera­pija, neintervenciniai gydymo metodai, nechirurginis inter­vencinis gydymas ir chirurginės intervencijos. Šiame straipsnyje pristatomi nugaros skausmo inter­vencinio gydymo būdai, aptariamos situacijos, kada reikė­tų rinktis intervencinius skausmo gydymo metodus, o kada pranašesni kiti metodai.

Intervencinės diagnostinės gydymas apatinės nugaros skausmą ir sąnarių Diagnostinės procedūros, kurias atliekant naudojamos kontrastinių medžiagų ar anestetikų injekcijos, norint iš­provokuoti laikiną prislopintą skausmą, plačiai naudoja­mos tinkamų intervenciniam ar operaciniam gydymui pa­cientų atrankai, nors tai gydymas apatinės nugaros skausmą ir sąnarių įrodymų nėra daug.

Diskografija — tai diagnostinis tyrimas, kurio metu kon­trastinė medžiaga yra suleidžiama kontroliuojant fluoros­kopu į disko centrą, kad pacientui sukeltų apatinės nuga­ros dalies skausmą. Šis tyrimas padeda lokalizuoti skausmo šaltinį, tačiau konkrečių diagnostinio patikimumo įrodymų šiuo metu trūksta [10—13]. Provokacinė diskografija šiuo metu nėra patvirtinta kaip rutiniškai atliekamas diagnostinis tyrimas.

Vis dėlto kai kuriuose medicinos centruose įvairioms degeneravu­sių tarpslankstelinių diskų intervencijoms pacientai yra atrenkami pasitelkus provokacinę diskografiją. Kaip alter­natyva provokacinei diskografijai gali būti taikoma disko blokada, t. Diagnostinės nervų šaknelių, facetinių sąnarių, kryžme­ninių klubo sąnarių blokados siūlomos kaip vienas metodų apatinės nugaros dalies skausmo šaltiniui nustatyti ir apsi­spręsti dėl intervencinio gydymo galimybių.

Šiuo metu yra tik keli tyrimai, kuriuose analizuota, ar diagnostinės bloka­dos, taikomos pacientams intervencinėms procedūroms at­rinkti, pagerina klinikines išeitis, palyginti su neinvaziniais diagnostiniais tyrimais [15].

Esami duomenys yra gana prieš­taringi. Mokslininkų teigi­mu, kiekvienu atveju reikėtų spręsti individualiai. Gliukokortikoidų ir kitų preparatų injekcijos Epidurinė injekcija — epidurinės gliukokortikoidų in­jekcijos gali būti taikomos malšinant radikulopatijos, spi­nalinės stenozės sukeltą skausmą arba esant nespecifiniam apatinės nugaros dalies skausmo sindromui.

Duomenys apie šių intervencijų efektyvumą yra prieštaringi. Greičiausiai taip yra dėl to, kad į analizuotus tyrimus įtrauktos labai he­terogeniškos pacientų populiacijos, o ir pačių intervencijų metodika nėra standartizuota.

1. Dažniausiai pasitaikantys nugaros skausmo sukėlėjai Mechaninis nugaros skausmas — ūmus skausmas, kuris judant ir kosėjant ūmėja.
2. Nugaros skausmo intervencinis gydymas | joniskiokrepsiniomuziejus.lt
3. Nugaros skausmas | Nebeskauda
4. Sąnarių patempimas ar išnirimas; Sąnarių, kaulų, kremzlių defektai ir deformacijos.
5. Taip jautėsi ir pašnekovė Vytautė Stankaitienė, tačiau nusprendė nekentėti ir kreipėsi į gydytojus.
6. Priemonės, galinčios pagelbėti esant skausmo periodui Ar visada kaltas skersvėjis?
7. Priemonės, galinčios pagelbėti esant nugaros skausmams

Ji įspėjo apie retus, tačiau sunkius galimus nepageidaujamo poveikio reiškinius — regėjimo netekimą, insultą, paralyžių, mirtį [17, 18]. Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, epidurinės gliukokortikoidų injekcijos efektyviausiai mal­šina radikulopatijos dėl disko išvaržos sukeltą skausmą, ta­čiau terapinis efektas yra trumpalaikis — iki kelių mėnesių.

Epidurinės gliukokortikoidų injekcijos — tai steroidų su­leidimas į tarpą tarp nugaros smegenų geltonojo raiščio ir kietojo dangalo, neretai dar vadinamos kortikosteroidų in­jekcijomis, steroidų injekcijomis. Epidurinės injekcijos gali būti atliekamos per tarpdangalinę prieigą per tarpdangalinį tarpą į stuburąper angą per užpakalinę gydymas apatinės nugaros skausmą ir sąnarių angą į nervo šaknelę ar per kaudalinį priėjimą per kryž­mens angą kryžmeniniame kanale.

Injekcijas gali atlikti stuburo ligų specialistai, anesteziologai, reabilitologai fi­zioterapeutai, intervenciniai radiologai. Atsitiktinių imčių tyrimuose nėra nustatytas optimalus injekcijų skaičius, intervalas tarp jų, steroidų dozė, techni­ka, injekcijos vieta. Daugelis skausmo gydymo centrų re­komenduoja atlikti vieną injekciją ar injekcijų seriją iki 3 injekcijų ne dažniau nei 1 kartą per mėnesį.

Jei pirmoji in­jekcija nenumalšino simptomų, papildomos injekcijos nėra indikuotinos [19]. Norint išvengti pagumburio ir hipofizės ašies slopinimo, per 12 mėnesių reikėtų atlikti ne daugiau kaip 3 injekcijas į tą pačią vietą.

Po epidurinių gliukokortikoidų injekcijų sunkių komplika­cijų išsivysto retai.

Nugaros skausmai. Stuburo išvarža.

Dažniausios jų — kietojo dangalo pradūri­mas, infekcija ir kraujavimas. Vienoje metaanalizėje, kurioje analizuota 30 placebu kontroliuojamų tyrimų 2 pacien­tųnustatytas vienas sunkus stiprūs tabletes nuo skausmo sąnariuose įvykis — retro­peritoninė hematoma antikoaguliantus vartojančiam pacien­tui [27], 13 analizuotų tyrimų epidurinė steroidų injekcija ne­sukėlė jokių nepageidaujamo poveikio reiškinių, kituose — ne­pageidaujamo poveikio reiškiniai buvo nereikšmingi.

Viename tyrime, kuriame dalyvavo pacientų, gydytų epidurinėmis gliukokortikoidų injekcijomis, nustatyti šie nepageidaujamo poveikio reiškiniai: poinjekcinis galvos skausmas — 3,3 proc.

Sisteminės apžvalgos duome­nimis, sunkūs nepageidaujami įvykiai, atliekant epidurines in­jekcijas, yra labai reti, tačiau tokių įvykių, kaip lokali hemato­ma, kraujavimas ir dangalų punkcija, rizika yra gana didelė. Apskaičiuota, kad kraujavimai pasireiškia apie 0,2—0,8 proc.

Osteopatija – efektyvus nugaros skausmo gydymas

Viena­me retrospektyviniame tyrime, į kurį įtrauka 3 tūkst. Pacientai, kuriems numatoma atlikti epidurines gliu­kokortikoidų injekcijas, turėtų būti įspėti apie padidėjusią slankstelių lūžių riziką, bei apie tai, kad su kiekviena in­jekcija ši rizika didėja. Užteršti vaistai, naudojami epidurinėms injekcijoms, su­kelia sunkių infekcijų.

Pavyzdžiui, metais šimtai pa­cientų susirgo grybeliniu meningitu, nes epidurinėms in­jekcijoms naudoti vienos vaistinės gliukokortikoidai buvo užteršti, dauguma atvejų buvo mirtini [30]. Epidurinės ir kitos injekcijos: dažniausios klinikinės situacijos ir tyrimų duomenys Poūmė ir lėtinė liumbosakralinė radikulopatija. Epi­durinės gliukokortikoidų injekcijos yra nerekomenduo­jamos ūmiu liumbosakralinės radikulopatijos periodu, tačiau esant poūmei ir lėtinei šios patologijos fazei — tai vienas galimų skausmo gydymo metodų.

Epidurines steroidų injekcijas reikėtų rekomenduoti tiems pacien­tams, kuriems 6 savaites skiriami konservatyvieji gydy­mo metodai nebuvo efektyvūs ir kurie atsisako chirurgi­nių intervencijų. Tyrimų duomenimis, skiriant epiduri­nes gliukokortikoidų injekcijas disko išvaržų sukeltoms radikulopatijoms gydyti, skausmo intensyvumas suma­žėja vidutiniškai, o vidutinė poveikio trukmė yra apie 1 mėnuo [20].

Priemonės, galinčios pagelbėti esant nugaros skausmams

Injekcijos, atliekamos kontroliuojant vaiz­dinimo tyrimais, pasižymi panašiu efektyvumu kaip ir vadinamuoju akluoju būdu atliekamos injekcijos.

Keliuose tyrimuose lygintas epidurinių gliukokortikoidų injekcijų ir geriamųjų farmakologinių preparatų efektyvu­mas. Viename atsitiktinių imčių tyrime dalyvavo asme­nys, kuriuos vargino liumbosakralinis radikulopatinis skaus­mas dėl disko išvaržos ar spinalinės stenozės [21]. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gabapentinas ir epidurinės gliuko­kortikoidų injekcijos panašiai efektyviai malšino skausmą.

Stipriausias injekcijų poveikis pasireiškė 1 mėnesį, o vėliau palaipsniui silpnėjo. Daugelis skausmo gydymo centrų rekomenduoja epidu­rines gliukokortikoidų injekcijas skirti tiems pacientams, ku­riems neintervenciniai gydymo metodai buvo neefektyvūs, o operacijai yra kontraindikacijų arba pacientas griežtai jų atsisako. Jei pirmosios injekcijos poveikis per menkas, pa­pildomos injekcijos neindikuotinos [19].

Etanercepto injekcijos — trūksta duomenų, kuriais re­miantis būtų galima rekomenduoti naudoti etanercepto tumoro nekrozės faktoriaus alfa inhibitoriaus epidu­rines injekcijas liumbosakralinei radikulopatijai gydyti. Iki šiol atliktų etanercepto efektyvumo tyrimų duome­nys yra prieštaringi.

Viename tyrime, kuriame dalyvavo 84 pacientai, sergantys poūmia liumbosakraline radiku­lopatija, analizuotas 4 mg etanercepto epidurinės injek­cijos, gliukokortikoidų ir fiziologinio tirpalo injekcijos efektyvumas [22].

Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad etanercepto skausmą malšinantis poveikis buvo toks pat kaip fiziologinio tirpalo. Kitokie rezultatai gauti tyrime, kuriame dalyvavo 49 pacientai, jaučiantys liumbosakra­linį radikulitinį skausmą.

Skeleto ir raumenų skausmas, įskaitant klubo, sąnarių, apatinės nugaros ir kaulų skausmus, yra labai dažna sveikatos problema visame pasaulyje.

Šiame tyrime nustatyta, kad nedidelių dozių 0,5 mg etanercepto injekcijos 6 mė­nesius labai sumažino skausmą ir buvo kur kas efekty­vesnės nei placebas [23]. Taigi, kol nėra išsamių tyrimų rezultatų, dėl etanercepto skyrimo turėtų apsispręsti pa­cientą gydantis gydytojas. Liumbosakralinės stuburo stenozės atveju epidurinių injekcijų skausmui malšinti nerekomenduojama.

Nespecifinio nugaros skausmo atveju epidurinės ste­roidų injekcijos yra mažiau efektyvios nei neinvaziniai gydymo metodai, taip pat nustatyta, kad šis gydymo me­todas nesumažina vėlesnės chirurginės intervencijos ri­zikos [26]. Intradiskinės injekcijos, tyrimų duomenimis, nepasi­žymi reikšmingu poveikiu malšinant apatinės nugaros dalies skausmą.

Į du tyrimus įtraukti pacientai, kuriems magnetinio rezonanso tomografija patvirtinta degenera­cinė stuburo liga. Nustatyta, kad intradiskinės steroidų injekcijos efektyviau nei placebas ar vietinio anestetiko injekcijos malšino skausmą [31, 32]. Tiesa, trečiame ty­rime pastebėta, kad intradiskinės steroidų injekcijos pa­sižymėjo reikšmingesniu skausmą malšinančiu poveikiu tik tais atvejais, kai magnetinio rezonanso tomografija buvo nustatyti uždegiminiai pokyčiai [33].

Nesant pa­tikimų įrodymų, Amerikos skausmo draugijos gairėse rekomenduojama neskirti intradiskinių gliukokortikoi­dų injekcijų lėtiniam nugaros skausmui malšinti [15]. Tumoro nekrozės faktorius alfa TNF-α yra svarbus ra­dikulopatijos gydymas apatinės nugaros skausmą ir sąnarių diskogeninio nugaros skausmo patogene­zėje. Vis dėlto nedideliame bandomajame tyrime nustaty­ta, kad intradiskinės etanercepto vaisto, veikiančio TNF-α koncentraciją injekcijos nepasižymėjo reikšmingu poveikiu mažinant liumbosakralinės radikulopatijos sukeltą ar lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą bei negalią [34].

Palyginti su placebu, metileno mėlis pasižymėjo reikšmingu skausmą malšinan­čiu poveikiu ir funkcijos pagerinimu. Šiame tyrime nebu­vo nustatyta jokių su metileno mėlio injekcijomis susijusių nepageidaujamų poveikių, tokių kaip padidėjęs skausmas, radikulopatija ar infekcija [35]. Lokalaus ar trigerinio taško injekcija.

Vienoje sistemi­nėje apžvalgoje nenustatyta reikšmingo efektyvumo skir­tumo tarp lokalaus ar trigerinio taško injekcijų su vietiniu anestetiku, vietinio anestetiko ir gliukokortikoido deriniu, fiziologinio tirpalo injekcijų, sausos adatos injekcijų, eti­lo chlorido injekcijų ar taškinio masažo gydant pacientus, kuriuos vargino poūmis ar lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas [37].

Reikia paminėti, kad analizuotuose tyri­muose vertinti skirtingi injekcijų metodai: skausmas žydų sąnarių ir dangaus tyri­me injekcijos buvo atliekamos virš klubalaukio skiaute­rės [38], kitame — virš ilioliumbalinio raiščio [39], trečia­me — tiksliai į trigerinius tarkus [40].

Apie trigerinių taškų injekcijas reikėtų pagalvoti tais atvejais, kai pacientui nustatomi skausmingi taškai nuga­roje ar kitose kūno vietose, susiję su raumenų sausgyslinio skausmo sindromu sutrikimas, siejamas su fibromialgija.

Facetinių sąnarių injekcijos ir medialinės šakos blo­kada. Atliktų tyrimų duomenimis, šie intervenciniai gy­dymo metodai nepasižymi reikšmingu efektyvumu gy­dant apatinės nugaros dalies skausmą, todėl rutiniškai jų nereikėtų atlikti [15]. Kryžmeninių klubo sąnarių injekcijos. Manoma, kad kryžmeninių klubo sąnarių patologija yra viena dažniau­sių apatinės nugaros dalies skausmo priežasčių.

Nors patologija gana dažna, duomenų apie efektyvų jos gy­dymą trūksta [46, 47].

Periartikulinėms gliukokortikoi­dų injekcijoms nereikalinga radiologinė kontrolė. Šiuo metu nėra duomenų apie intrasąnarinių steroi­dų injekcijų taikymą pacientams, nesergantiems spon­diloartropatijomis, todėl šios intervencijos atliekamos labai retai. Kriaušinio raumens sindromo skausmo malšini­mas injekcijomis. Pasitaiko atvejų, kai pacientai jau­čia skausmą apatinėje nugaros dalyje, sėdmenyse, ko­jose, nes sėdmeninis nervas pažeidžiamas perėjimo per kriaušinį raumenį vietoje.

Tokiais atvejais gali­ma skirti gilias intraraumenines steroidų injekcijas, tačiau klinikinių tyrimų duomenimis pagrįstų įrody­mų dar trūksta. Botulino toksinas. Jame tirti pacientai, kuriuos vargino lėtinis apatinės nuga­ros dalies skausmas ir kuriems standartinis gydymas buvo neefektyvus [49]. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad botulino toksinas A efektyviau nei placebas mal­šino skausmą ir pagerino funkciją.

Nugaros skausmas

Reikšmingas tera­pinis efektas buvo jaučiamas 3—8 savaites, gydymas apatinės nugaros skausmą ir sąnarių 3—4 mė­nesių daugeliui pacientų skausmas ir funkcijos sutriki­mai grįžo į pradinę stadiją.

Elektroterminis ir radiodažninis gydymas Intradiskinė terapija Intradiskinė elektroterminė terapija — tai metodas, kurį atliekant elektros impulsais sunaikinami tarpslankstelinį diską inervuojantys nervai. Ši intervencija rekomenduo­jama esant disko patologijos sukeltam apatinės nugaros dalies skausmui.

Kateteris arba elektrodas yra įvedamas į tarpslankstelinį diską ir palaipsniui keliama temperatū­ra iki iš anksto numatytos.

Per tam tikrą apskaičiuotą laiką įvyksta aplinkinių audinių elektrokoaguliacija.

Nugaros skausmo intervencinis gydymas

Kitas pana­šus gydymo metodas yra intradiskinė radiodažninė termo­koaguliacija, kai audinių koaguliaciją sukelia radiodažni­nės srovės. Atlikta nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuo­tas šių gydymo metodų efektyvumas gydant lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą [51—53].

Rezultatai buvo kontro­versiški. Kol nėra atlikta išsamesnių tyrimų, minėti gydy­mo metodai rutiniškai nėra rekomenduojami.

Radiodažninė denervacija Radiodažninė denervacija — tai nervų destrukcija, pa­sitelkiant radiodažninės srovės gaminamą karštį.

Kateteris arba elektrodas yra įvedamas šalia nervo taikinio, jo padėtis patikslinama atliekant fluoroskopiją. Radiodažninės srovės išskiria karštį ir koaguliuoja gretutinius audinius bei nervą taikinį.

Radiodažninė denervacija taikoma esant facetinių sąnarių patologijos sukeltam skausmui taikinys — medialinė užpakalinės šakos šaknelėdiskogeniniam nugaros skaus­mui taikinys — jungiamosios šakosradikulitiniam skaus­mui užpakaliniai nugaros smegenų ganglijai.