Sustaines skausmas metafizika,

Globalizacijos jėga tokia didžiulė, kad per savo gyvenimus tikriausiai spėsime pamatyti nors ir nevienodą, tačiau visų nacionalinių ekonomikų integraciją į vientisą, globalią laisvosios rinkos sistemą. Nuo m. Kur kas svarbiau - išmokstama atpažinti kito nusima­ nančio žmogaus įrankius, gerą valią ir drąsą su tuo fanatizmu ko­ voti, ir Jordanas Petersonas yra toks žmogus.

Atkreiptinas dëmesys ir á sàvokas: interpretacinë reikðmiø kûrimo praktika nëra tokia stabili, kaip, sakykim, vertybës, normos, vaidmenys, padëtys, statusai, sankcijos ir kt. Tradicinës sociologijos kryptys árodinëja, kad individai atlieka kaip socialinës sistemos marionetës tuos socialinius vaidmenis, kuriuos ið anksto numato socialinë sistema: Sociologinë mintis retai pripaþásta ar ávardija visuomenes kaip sudarytas ið individø, kurie turi savimonæ.

Veikiau tariama, kad þmonës yra tik organizmai, turintys tam tikrà organizacijà, susijusià su jëgomis, kurios jais þaidþia. Daþniausiai, nors ne visada, ðios jëgos yra ákurdinamos visuomenës sandaroje, kaip yra socialinës sistemos, socialinës struktûros, kultûros, statuso padëties, socialinio vaidmens, paproèiø, institutø, kolektyvinës reprezentacijos, socialinës situacijos, socialinës normos ir vertybiø atvejais.

Prielaida ta, kad þmoniø, kaip visuomenës nariø, elgesys yra ðiø veiksniø ar jëgø, þaidþianèiø jais, raiðka. Þinoma, tai - loginë padëtis, kuri bûtinai pasitelkiama, kai mokslininkas aiðkina jø elgesá ar jø elgesio atkarpas remdamasis vienu ar kitu socialiniu veiksniu. Individai, kurie sudaro visuomenæ, yra apibûdinami kaip laidininkai, kurie praleidþia tokius sustaines skausmas metafizika.

Ðioji nuostata, ar poþiûrio taðkas, neigia, ar bent jau nepaiso, kad þmonës turi savimones selves kad jie veikia darydami nuorodas sau patiems. Blumer ; 83 Kaip tik todël sociologija, besivadovaujanti apklausø ir kiekybiniø tyrimø metodika ir tirianti socialines grupes, skaièiuojanti vidurkius, yra nerealistinë, nes visiðkai nepaiso esamø empiriniø apibrëþimø ir situacijø, kuriose þmonës sàveikauja. Sàveika rodo tai, kad nuolat kintanèiose situacijose þmonës kuria ir atkuria ðiuos vaidmenis, padëtis ir funkcijas.

Kiekvienas veikiantis asmuo ágyvendina ðiuos dalykus kitaip, konstruodamas reikðmes, formuodamas savimonës identitetà ir kurdamas prasmes. Jau vien dël ðios prieþasties sociologinës veiklos kriterijai turi bûti ne teoriðkai apibrëþti kintamieji dydþiai, bet supratingos sàvokos.

Metodologinio siaubo nuojauta: mikrosociologija kaip impresionizmas Þodelytis mikro nëra bûdingas lietuviø kalbai. Tai retai vartojama, vadinasi, neáprasta, sudurtiniø þodþiø dalelytë.

Taèiau ji ávardija áprastà kasdiená patyrimà ir intersubjektyviojo supratimo bruoþus. Ðie bruoþai yra artimi, savaime sustaines skausmas metafizika 6 Indeksiðkumas indexicality skiriamasis ðnekos poþymis sakykim, tai arba tas.

Jeigu norime iðsiaiðkinti konkreèiø þodþiø nuorodas, svarbu þinoti kontekstà. Vadovaudamiesi Ludwigo Wittgensteino analize, etnometodologai teigia, kad visi pasakymai yra indeksiniai jø prasmë ir nuorodos susijusios su konkreèiu kontekstu, pavyzdþiui, biografinëmis nuorodomis. Pasakytø dalykø supratimas remiasi kalbëtojo ir klausytojo gebëjimais vadovautis abipusiðkai numanomomis prasmëmis.

Pavyzdþiui, sakyti, kad veiksmai racionalûs tolygu teigti, kad jie yra nuoseklûs, pasirinkti, planingi, metodiðki, paþinûs. Taèiau apibrëþiama veiksmo prasmë nëra uþbaigta, jà galima naujai interpretuoti. Veiksmai kuria savità prasmæ, nes juos ágyvendinti lygu pripaþinti jø esamà statusà.

Ðios prasmës atskleidimas arba interpretavimas remiasi dalyvaujanèiø nariø gebëjimais kurti prasmæ atsiþvelgiant á konkreèius veiksmus, ágyvendinamus vietinëse situacijose.

Ðios aplinkos dalyviai, interpretuodami artimo ir áprasto gyvenamojo pasaulio reikðmes, kuria jiems paþástamus mikropasaulius. Paþinti tokià mikrotikrovæ tolygu suprasti jos susidarymo procesà, nuolatinæ kuriamø reikðmiø kaità ir kasdienybës metodø ávairovæ.

Mikrosociologijos paskirtis socialiniø sàveikø tyrimai, padedantys atskleisti vidinius, simbolinius socialumo procesus. Socialumas yra interpretacijos, savirodos ir abipusiø apibrëþimo procesø padarinys.

Simboliniai naracijø, sakykim, gyvenimo istorijø, konstravimo procesai nëra statiðki kultûros duomenys, arba neutrali aplinka, kurioje perstatinëjami kintamieji dydþiai. Prieðingai, socialiniø formø savitumà, jø kaità lemia socialinio konstravimo procesai. Taigi, prieðingai negu buvo tvirtinama ilgà laikà, analitinë praktika ne tiek pagrindþiamoji t. Vienas aiðkus ryðys yra tas, kad antropologija, kaip ir kitos disciplinos, yra literatûriðka, nes ágyja informacijà pirmiausia pasitelkdama raðymà.

Ðis tekstinis pagrindas, bûdingas ir konvenciniams poetikos tyrimams, leidþia sutelkti dëmesá á teksto konstravimà, jo autorinæ kilmæ, semiotiná elgesá, diskurso prasmës konstravimà ir apskritai á visas filosofines ir kritines problemas, sietinas su mimeze patyrimo formø, ypaè problemiðkø, reprezentacija ir sëkminga komunikacija.

Brady ; Tiek socialinio, tiek sociologinio teksto konstravimas yra sudëtingas reiðkinys. Tai slepiamas pasaulis, kurá mes linkæ matyti, bet nepastebëti. Ðio, ið daugelio smulkiø ir prieðtaringø dalelyèiø sudëto, pasaulio pagrindo lûkesèiai netarpiðkai susijæ su platesnëmis socialinëmis struktûromis. Langas á ðià tikrovæ yra supratingos sàvokos. Atkreiptinas dëmesys á kai kuriø ðiuolaikiniø sàvokø istorines trajektorijas. Pavyzdþiui, tris giminingas kryptis mikrosociologijà, kokybinius tyrimus ir postmodernizmà jungia brikoliaþo sàvoka.

Brikoliaþas yra montaþo metodas individualûs ágûdþiai, leidþiantys jungti á visumà parankinius praktikos dalykus, ypaè neiðleidþiant ið akiø smulkiø situaciniø detaliø. Ðio montaþo dalis sudaro ávairûs interpretaciniø, pozityvistiniø metodø, naraciniø bûdø, netgi skirtingø teoriniø prielaidø, politiniø nuostatø deriniai. Dalinis pagrindimas, socialinë kritika, eseistika, etnografiniø lauko metodø, ðiuolaikiniø audio ir video priemoniø naudojimas, þurnalistinio apraðymo, laisvos meninës improvizacijos intarpø átraukimas visa tai nëra svetima minëtoms kryptims.

Dabar svarbu tai, kaip paskiras individas apibrëþia, interpretuoja, konstruoja reikðmes, kurias sustaines skausmas metafizika teikia konkreèios socialinës situacijos, t. Jeigu trumpai atsikvëpdami nuo profesinæ savijautà stingdanèios metodologinio siaubo nuojautos pasitelktume meno krypèiø analogijas, tai pirmoji atklydusi mintis ragintø lyginti mikrosociologijà su impresionizmu. Tai, galima sakyti, koncentruota betarpiðkø sàveikø analizë, 7 Jeigu pridurtume, kad savirefleksyvumas, t.

Gerai ásiþiûrëjus galima pamatyti smulkius, taèiau reljefiðkus reikðmiø ruoþus, kurie, kaip interpretuojama paèiø veiksmo dalyviø praktika, struktûrizuoja miglotà ir ne visai paþinià visuomenæ. Mikro pasakojimas tiksliai neatspindi iðorinës tikrovës, kurià, tiesà sakant, pastebëti nelengva.

Taèiau smulkiuose socialiniø sàveikø dialoguose galima atpaþinti pirminius paèiø dalyviø o ne socio logø interpretacinius apibrëþimus, subjektyvius sàskambius ir stilistines nuotaikas.

Èia, þinoma, neaptiksime aiðkios ir nuoseklios konvencinio nuo iki aiðkinimo, arba prieþasties padarinio, sekos. Ir vis dëlto situaciniai apibrëþimai, subjektyvios raiðkos detalës, pakartotinai interpretuojamos gyvenimo istorijos sudaro socialinæ psichologinæ visumà, kuriai bûdinga reljefiðka ir santykiðkai suvokiama tekstûra.

Mikrosociologija kokybiniø tyrimø iðtakos Áprastas, vadovëlinis mikrosociologijos apibrëþimas lyg ir neþada nieko neáprasto. Tai viena pagrindiniø sociologijos ðakø, kuri tiria nedidelës apimties socialines sustaines skausmas metafizika Kasdienio elgesio, kaip betarpiðkø sàveikø situacijø, tyrimas paprastai vadinamas mikrosociologija. Èia analizës lygmuo individai arba maþos grupës. Ði kryptis skiriasi nuo makrosociologijos, kuri nagrinëja plaèios apimties socialines sistemas, sakykim, politinæ sistemà arba ekonominæ tvarkà.

Giddens ; 83 Suprantama, pasakymas maþos apimties socialinës sàveikos verèia ðiek tiek suklusti. Dël artimo socialiniø sàveikø pobûdþio tai, beje, nëra pakankamai ádomus reiðkinys tradicinei sociologijai mikrosociologijai paprastai rûpi ne statistika, bet supratingas konkreèiø sàveikø stebëjimas. Supratingø sàvokø kûrimas, arba gebëjimas stebëti abipusiø sàveikø pagrindo lûkesèius, formuoja minties ir stiliaus poþiûriu savità bûdà, kuris kritiðkai sieja vartojamas sàvokas ir reflektyvø empiriná gyvenamojo pasaulio pagrindà.

Dalyvaujanèio tyrëjo ásitraukimo á gyvenamàjà aplinkà átampa atskleidþia kai kuriuos svarbius ðios krypties, tiksliau, tendencijos, bruoþus. Pirma, smulkios sàveikos leidþia sistemiðkiau stebëti ir detaliau apraðyti subjektyvius tikrovës 8 Situacijos apibrëþimas viena pagrindiniø simbolinio interakcionizmo sàvokø, skatinanti atsiþvelgti á sàveikos procesà ir simboliná reikðmiø susidarymà.

Tokia samprata ragina kritiðkai vertinti tariamai stabilias socialines normas ir vertybes, kuriomis daþniausiai manipuliuoja makrosociologinës kryptys, savo analizæ pradëdamos sustaines skausmas metafizika visuomenës sandaros schemomis.

Kitaip negu statiðki normø ir vertybiø socializacijos modeliai, kuriø paskirtis susidoroti su formaliaisiais savo kuriamø pasakojimø prieðtaravimais, mikrosociologø modeliai sudaromi, galima sakyti, ið dialoginës ðnekos atkarpø, kurios kupinos tariamø ir realiø prieðtaravimø, socialiai konstruojamø reikðmës apibrëþimø, vietos ir laiko detaliø, socialiniø vaidmenø savæs pateikimo kasdienëse situacijosekuriuos reikia improvizaciðkai kurti prieð imantis konkretaus veiksmo.

Dar kartà paþymëtina, kad subjektyviø bruoþø tyrimas ðiomis dienomis tampa objektyviai, profesiðkai áteisinama tyrimo sritimi, kaip ir, sakykim, dideliø struktûrø institutø ar visuomenës analizë arba kiekybiniø apklausø praktika. Antra, mikrosociologija padeda atskleisti konkreèià prasmiø kûrimo pragmatikà. Pabrëþtina, kad interpretuojanèiø tyrëjø paskirtis stengtis neatskirti interpretuojamø asmenø veiksmø ir jø savi interpretacijos, kurià Herbertas Blumeris tiksliai vadina saviroda.

1982-0710 From Mooladhara to Void, Derby, England, DP

Dalykas tas, kad þmoniø elgesys susijæs su reikðmëmis, kurios apibrëþiamos sàveikos proceso metu, kiekvienà kartà konkreèiai susiduriant su þmonëmis ar daiktais. Reikðmës jokiu bûdu nëra objektyvûs ar ágimti þmonëms iðoriðkø reiðkiniø poþymiai. Kaip tik todël reikðmë negali bûti iðankstinë motyvuojanti prieþastis.

Kurti reikðmes tolygu nepaliaujamai tæsti, arba praktiðkai interpretuoti simbolius. Taigi, jeigu atsiþvelgsime á aktyvø ir reflektyvø interpretacijos, kaip visuomenës pagrindo, pobûdá, reikðmës nëra tik ðalutinis dalykas.

Kadangi reikðmës yra nuolatos kuriamos, svarbu suprasti procesà, reikðmiø susidarymo vyksmà. Reikðmiø negalima mechaniðkai kaupti susumuojant, sakykim, sociologiniø apklausø metu gaunamas nuomones.

Reikðmiø atsiradimas yra abipusiðkas, interpretacinis socialinës sàveikos procesas. Pamatę, kaip ji veikia, galėdavote suprasti tą reiškinį, kuris kitokiu atveju atrodytų nesuprantamas: kaip sunku graikams pasakyti ką nors malonaus vienam apie kitą. Kaip individai, tie žmonės tiesiog nuostabūs: linksmi, šilti, sumanūs, išradingi, smagūs kompanijoje.

Sunkiausia Graikijoje yra pasiekti, kad graikas pagirtų kitą graiką šiam už nugaros. Į bet kokią sėkmę žiūrima įtartinai. Jie yra įsitikinę, kad visi vengia mokesčių, papirkinėja politikus stop bendras problemas patys ima kyšius, melagingai nurodo savo turimo turto vertę.

Ir tas visuotinis vieno netikėjimas kitu yra tendencija, pagrindžianti pati save. Melavimo, apgaudinėjimo ir sustaines skausmas metafizika epidemija daro neįmanomą bet kokį pilietinį gyvenimą, o dėl to dar labiau daugėja melo, apgavysčių ir vagysčių. Nepasitikėdami vieni kitais, graikai priversti pasikliauti tik savimi ir savo šeimomis. Nors Graikijos ekonomikos struktūra yra kolektyvinė, tačiau šalies dvasia priešinga.

Joje kiekvienas žmogus rūpinasi tik savimi. Į šią sistemą investuotojai įnešė šimtus milijardų dolerių. Tas kreditų bumas leido šaliai sustaines skausmas metafizika bet kokias ribas, atvedė ją prie visiško moralinio žlugimo.

Ji stokojo minėtų vienuolių nuojautos. Elgėsi veikiau kaip atomizuotų dalelių aibė, kurioje kiekviena yra įpratusi paisyti tik savo interesų visų gerovės sąskaita. Neabejotina, kad vyriausybė pasiryžusi bent jau pabandyti atkurti Graikijos pilietinį gyvenimą. Klausimas tik, ar kartą jį praradus įmanoma atkurti vėl? Ją sukėlė tokie žmonės, kurie, pavyzdžiui, nepaiso savo žmonų patarimų važiuojant stabtelėti ir pasiklausti kelio.

Islandijos vyrai užsienio pinigus panaudojo nekilnojamam turtui užsienyje, pavyzdžiui, trofėjų kompanijoms Britanijoje ar žemės sklypams Skandinavijoje įsigyti, o Airijos vyrai užsienio pinigais stengėsi užkariauti savo šalį.

Palikti vieni tamsiame kambaryje su krūva pinigų jie nusprendė, kad labiausiai norėtų nusipirkti Airiją vienas iš kito. Islandijoje palanki verslui konservatorių partija buvo greitai nušalinta nuo valdžios, moterys visus tuos šauniuosius vyrus išspyrė ir iš bankų bei valdžios įstaigų. Graikijoje korumpuota, palanki verslui ir graikų individualizmą palaikanti konservatorių partija irgi buvo nuvaryta nuo valdžios lovio, ir ten naujoji vyriausybė stengėsi sukurti kolektyvinio tikslo pojūtį ar bent jau įtikinti šalies piliečius nevengti mokesčių.

Naujasis Graikijos ministras pirmininkas yra ne tik garbingas žmogus, bet ir nelabai graikas. Airijoje pirmoje iš Europos šalių žlugo visa bankų sistema, tačiau jos verslui palanki konservatorių partija Fianna Fail išliko valdžioje iki m. Šalyje nebuvo nei amerikietiškojo Arbatėlės judėjimo Tea Party Movementnei Glenno Becko, nei bet kokių rimtesnių protestų.

Ji juk maža ir nuobodi. Tai privertė profesorių sunerimti. Ir visi kaip susitarę kartojo tą patį, kad jų laukia švelnus nusileidimas. Visų pirma, jis iš pat pradžių nebuvo maskuojamas.

Jam perprasti nereikėjo sudėtingų finansinių procedūrų, nesuprantamų paprastiems mirtingiesiems. Tas burbulas taip pat nebuvo toks ciniškas. Tik nedaugelis Airijos finansininkų ar prekiautojų nekilnojamuoju turtu nesužlugdė savo ateities.

Amerikoje bankai žlugo, bet stambūs veikėjai juose vis tiek praturtėjo. Airijoje tokie žmonės patyrė krachą kartu su bankais. Ji uždirbdavo labai daug pinigų iš Airijos bankininkystės augimo. Kai tik Ingramas savo ataskaitą paskelbė internete, tie bankai paskambino Merrill Lynch kompanijos bankininkams ir pagrasino, kad nutrauks su ja verslo santykius. Tačiau savo šešių puslapių memorandume Brianui Lenihanui už kurį Airijos mokesčių mokėtojai sumokėjo Merrill Lynch kompanijai septynis milijonus eurų jie apie jokius įtarimus, kurių galėjo turėti, net neužsiminė.

Kai JAV finansų ministras Hankas Paulsonas suprato, jog leidimas Lehmans Brothers bankui bankrutuoti laikomas ne drąsiu ir principingu poelgiu, o katastrofa, tai ir jis pareiškė, jog padarė tai, ką padarė, tik dėl to, kad įstatymai nesuteikė kito pasirinkimo. Krizės įkarštyje Paulsonas nepaminėjo to įstatymo, kaip Lenihanas nepaminėjo, sustaines skausmas metafizika gi įstatymas vertė sumokėti privatiems bankų skolintojams.

Tai jis padarė tik praėjus daug laiko nuo šios operacijos. Abiem atvejais vadovautasi įstatymo raide, taigi siaurąja prasme elgtąsi teisingai, o plačiąja — neteisingai.

Eina nuo m. JAV Redakcijos adresas Latako g. Metafiziškos odės ir kančios. Kuris iš jūsų autonomiškas, meskite į mane Kino pavasario sėkmės žiežirbos?

Airijos vyriausybė niekada nestokojo galių nuostolius užkrauti ant stambiųjų obligacijų turėtojų pečių, jei tik ji būtų panorėjusi tai padaryti. Galima pakeisti įstatymą.

Ne mažiau gerai jas apibūdina ir tai, kaip reagavo, kai pinigai buvo atimti. Graikijoje pinigus skolinosi valstybė, ir jos skolos yra Graikijos žmonių skolos, tik jie to nenori pripažinti. Graikai jau buvo išėję į gatves, smurtavo ir kaip mat surado žmonių, kuriuos būtų galima apkaltinti dėl savo problemų: tai vienuoliai, turkai, užsienio bankininkai.

SOCIOLOGIJA. MINTIS IR VEIKSMAS 2005 Nr. 1

Graikų anarchistai sustaines skausmas metafizika siuntė sprogmenis Vokietijos politikams ir apmėtė Molotovo kokteiliais savo pačių policiją. Airijoje pinigus pasiskolino keli bankai, tačiau atrodo, kad žmonės ne tik yra pasirengę juos grąžinti, bet ir tai daro per daug nedejuodami. Prisiminkime m. Po to, kai vyriausybė pagrasino atlikti medicininės priežiūros reikalingumo peržiūrėjimą, seni žmonės surengė protesto eiseną Dublino gatvėmis.

Praėjus kelioms dienoms po mano atvykimo tuo pavyzdžiu pasekė ir moksleiviai, bet jų protestas buvo ne tiek viešo pasipiktinimo proveržis, kiek spektaklis, o gal tiesiog dingstis praleisti pamokas. Sustabdžiau porą moksleivių, grįžtančių iš tokio renginio, ir paklausiau, kam jie savo veidus išsidažė geltonais ruožais. Jiedu sumišę susižvalgė. Be Vokietijos nieko nebus. Tik čia galima tikėtis nuostolių kompensavimo. Kitos šalys švaistė užsienio pinigus įvairaus pavidalo beprotybėms tenkinti, o vokiečiai per savo bankininkus naudojo savo pinigus tam, kad sudarytų sąlygas kitų šalių žmonėms elgtis neprotingai.

Dabar aišku, kam to reikia. Kiti elgiasi ne taip, kaip vokiečiai — kiti meluoja. Šiame finansų pasaulyje, kur viešpatauja apgaulė, vokiečiai yra tarsi čiabuviai apsaugotoje saloje, kur jie nepaskiepyti nuo svetimšalių atnešamo viruso. Tie patys įgimti polinkiai, instinktai, kurie skatino juos tikėti Volstryto obligacijų prekiautojais, paskatino tikėti ir prancūzais, kai šie žadėjo, kad nereikės niekam teikti finansinės pagalbos, ir graikais, kai šie dievagojosi, kad jų biudžetas gerai subalansuotas.

Tai vienas paaiškinimo variantas. O kitas paaiškinimas, kodėl vokiečiai taip lengvai patikėjo, yra toks, kad nepakankamai įvertino, kiek galėtų kainuoti galima klaida, nes būta ir tam tikros naudos. Vokiečiams euras yra ne vien tik valiuta, bet ir priemonė nusiplauti praeities nuodėmes, dar vienas Holokausto memorialas. Viešosios nuomonės tyrimų duomenimis, šios šalies atstovai gali būti nusistatę prieš graikus, bet yra giliau paslėptų jėgų, veikiančių pastarųjų naudai.

Taigi galiausiai jie eis paskui kompanijas. Ir kuo aiškiau žmonės supras, kokiai zonai tas ar kitas regionas priklauso, tuo labiau didės trintis tarp sustaines skausmas metafizika. Jie galų gale dar labiau pasikliaus valstija ir vietinių valdžios organų pagalba. Praktiškai tai tampa paprastų žmonių tragedija.

Atsakyti jai pakako poros sekundžių: — Kalifornija. Kalifornijos valstijos vyriausybė buvo išrinkta daugiausia tam, kad maksimaliai padidintų tikimybę, jog balsuotojai ir toliau negerbs žmonių, kuriuos patys išsirinko. Tačiau jis pridūrė, jog pažvelgus giliau ta sistema faktiškai labai gerai duoda Kalifornijos gyventojams tai, ko jie nori. Kaip tik tai jie dabar ir turi.

Tarp Kalifornijos miestų, turinčių daugiau kaip gyventojų, jo kredito reitingas didžiausias. Tačiau tik dėl to, kad jo obligacijų turėtojai turi teisę priversti miestą apmokestinti nekilnojamojo turto savininkus, siekdami apmokėti obligacijas. O pats miestas yra šalia bankroto ribos. Tačiau kuo daugiau mokame, tuo labiau mažėja tikimybė, kad jie gyvens mieste, nes gali leisti sau išvykti kitur.

Tai pribloškia. Kada mes atsisakėme principo duoti žmonėms atostogas ligos atveju ir leidome jas kaupti, kad vėliau, baigę darbo karjerą, jie atsiimtų šimtus tūkstančių dolerių grynais? Tai klaida. Ne finansinė, o požiūrio į viešąsias paslaugas, visuomenės aptarnavimą. Ne visai supratau, ką tai reiškia, ir pasakiau jam apie tai.

Visos valstijos pajėgos yra pasirengusios išlaikyti status quo, išlaikyti iliuziją. Ir štai kaip tik čia ir įvyksta susidūrimas su realybe.

Nuo m. Mintis ir veiksmas Redaktorius Algimantas Valantiejus 3 Turinys Kokybiniø tyrimø metodologija Algimantas Valantiejus Radikalios mikrosociologijos gairës Socialinis reputacijos valdymas vieðojoje srityje Alina Þvinklienë Machismo: varþymasis dël garbës Siciliðkosios patirties studijos Rasa Baloèkaitë Postmodernioji galios epistema ir jos raiðka Lietuvos vieðajame diskurse Moterø ir lyèiø studijø teorija bei praktika Irina Novikova Ludmila Popkova Babushka in Riga age and power in Russian-speaking translocal contexts Rygos bobulës. Amþiaus ir galios veiksniai translokalinëse rusakalbiø aplinkose Political Empowerment of Women in Russia: Discourses and Strategies Moterø politinës galios raiðka Rusijos visuomenëje: diskursai ir strategijos Marytë Gustainienë Smurto prieð moteris prieþastys ir prevencija Ðeimos sociologija Auðra Maslauskaitë Tarpusavio santykiø kokybë Lietuvos ðeimose Recenzijos Algimantas Valantiejus Kam sociologams hermeneutika?

Pirmasis — Vokietija turi pritarti Europos fiskalinei integracijai. Tada šios šalies ir Graikijos tarpusavio santykiai būtų tokie, kaip pavyzdžiui, Indianos ir Misisipės valstijų, vokiečių mokesčių mokėtojų pinigai patektų į bendrą katilą ir būtų naudojami ir graikų gyvenimo stiliui apmokėti. Antrasis — graikai o greičiausiai ilgainiui ir visi ne vokiečiai turi įgyvendinti struktūrinę reformą. Šis eufemizmas reiškia, kad jie kažkokiu stebuklingu būdu turi radikaliai pasikeisti, tapti žmonėmis, dirbančiais taip efektyviai ir produktyviai, kaip vokiečiai.

Mūsų naikinimo technologijos tapo pernelyg galingos. O galimi karo padariniai tiesiogine to žodžio prasme yra apokaliptiniai.

Bet mes taip pat negalime paprasčiausiai imti ir apleisti savo vertybių, savo tikėjimo, savo sustaines skausmas metafizika sistemų. Mėnesių mėnesius kankinausi prie šio akivaizdžiai neišsprendžiamo galvosūkio. Ar yra koks nors trečias kelias, kurio neįstengiu pamatyti? Tuo metu vieną naktį su­ sapnavau, kad esu pakibęs ore, įsitvėręs sietyno, sklandau aukštai virš žemės, tiesiai po dideliausios katedros kupolu.

Žemai apačioje žmonės buvo nedidukai. Tarp manęs ir sienų, net kupolo viršūnės buvo nemažas atstumas. Išmokau atkreipti dėmesį į savo sapnus ne vien todėl, kad esu profesionalus klinikinis psichologas. Sapnai įliedavo šviesos į tuos patamsius, kur negalėdavo prasibrauti protas.

Taip pat gan inten­ syviai esu studijavęs krikščionybę uoliau nei bet kurią nors kitą religinę tradiciją, nors nuolat stengiuosi užpildyti ir kitas spragas. Sustaines skausmas metafizika privalau remtis, o iš tiesų ir remiuosi daugiau tuo, ką išma­ nau, nei tuo, ko neišmanau.

Žinojau, kad katedros buvo statomos kryžiaus formos ir kad taškas, esantis po katedros kupolu yra to kryžiaus centras. Taip pat žinojau, kad kryžius yra ir didžiausio kentėjimo vieta, mirties ir virsmo vieta bei simbolinis pasaulio centras.

Nenorėjau ten būti. Man pavyko iš aukštybių - simbolinio dangaus - nusileisti atgal į saugią, pažįstamą ir bevardę žemę. Ne­ žinau, kaip tai nutiko. Tada vis dar savo sapne sugrįžau į miegamą­ jį, į savo lovą ir pabandžiau vėl užmigti bei pasinerti į pasąmonės ramybę. Tačiau vos atsipalaidavęs pajutau, kad mano kūnas juda. Mane pastvėrė stiprus vėjas ir jau buvo benešąs atgal į katedrą, kad vėl nublokštų į tą patį centrinį tašką.

Negalėjau pabėgti. Prisiverčiau pabusti. Už nugaros virš mano pagalvės plaikstėsi užuolaidos. Pusiau užsimiegojęs pažvelgiau į savo lovos kojūgalį. Pamačiau didžiosios katedros duris. Pasipurtęs visiškai pabudau ir jos dingo. Sapnas mane įkurdino pačiame Būties centre ir nepaliko jokio kelio pabėgti. Sugaišau mėnesių mėnesius, kad suprasčiau, ką visa tai reiškia. Vis dėlto pavyko išbaigčiau ir asmeniškiau suvokti, ką nuostabiosios praeities istorijos nuolat ir be perstogės mums bando papasakoti: Visatos centre yra asmuo.

Visatos centras yra pažymė­ tas kryžiumi, ir kryžiaus X tiksliai nurodo centro vietą. Gyvenimas ant kryžiaus yra kančia ir virsmas.

Būtina savanoriškai priimti tą faktą labiau nei visus kitus.

Yra įmanoma peržengti vergišką pri­ klausomybę grupei bei jos doktrinoms ir kartu išvengti priešingo kraštutinumo - nihilizmo vilkduobių. Užuot į jas pakliuvus, galima susirasti pakankamai prasmės savo sąmonėje bei asmeninėse pa­ tirtyse. Kaip išvaduoti pasaulį iš - sustaines skausmas metafizika vertus - siaubingos konflikto dilemos, kita vertus - psichologinės ir visuomeninės suirutės? At­ sakymą radau tokį: asmens iškėlimu bei pažanga ir kiekvieno žmo­ gaus savanorišku pasisiūlymu ant pečių užsikelti Būties naštą bei pasirinkti didvyrio kelią.

Kiekvienas iš priemonė sąnarių turime prisiimti kuo daugiau atsakomybės už savo asmeninį gyvenimą, visuomenę ir pa­ saulį. Kiekvienas iš mūsų turi sakyti tiesą ir taisyti tai, kas sulūžta ar pašlyja, ir iš naujo perkurti viską, kas pasensta ir tampa atgyvena. Kaip tik tokiu būdu mes galėtume apmaldyti kančias, nuodijančias pasaulį.

Taip, nemažas reikalavimas. Taip, reikalaujama visko. Bet alternatyva: autoritarinio tikėjimo siaubai, žlugusios valstybės cha­ osas ir tragiška gamtos gaivalų katastrofa, egzistencinis siaubas ir asmens, neturinčio jokio tikslo, silpnumas - yra kur kas blogiau. Dešimtmečius mąsčiau apie tokias idėjas ir jas dėsčiau. Surinkau didelį pasakojimų bei juos paaiškinančių koncepcijų sąvadą.

Tačiau vis dėlto nė akimirkos nenorėčiau pasirodyti, kad mano idėjos yra visiškai teisingos ar išsamios. Paprasčiausiai pateikiu geriausia, ką galėjau sukurti.

Bet kuriuo atveju viso to ankstesnio tyrinėjimo ir mąstymo re zultatas yra mano naujosios esė, kurios palaipsniui tapo šia knyga. Tačiau berašydamas esė skaičių sumažinau iki dvidešimt penkių, vėliau iki šešiolikos, galiausiai iki dabartinių dvylikos.

Pastaruosius trejus metus tas likusias taisykles redagavau padedamas savo oficialiai paskirto rūpestingo redaktoriaus bei reaguodamas į piktybišką ir siaubingai tikslią anksčiau minėto scenaristo Hurwitzo kritiką. Kodėl iš visų kitų gali­ mų versijų pasirinkome kaip tik šitą? Pirmiausia ir svarbiausia dėl paprastumo. Pavadinimas aiškiai nurodo, kad žmonėms reikia tvarkos principų, antraip įsivyraus chaosas.

1. Pilvo skausmas ir sąnarių skausmas
2. Kuris tabletes pagalba sąnarių skausmas
3. Slash skausmas venų

Mums reikia taisyklių, standartų ir vertybių - ir skyrium, ir kartu. Mes esame bendruome­ niniai gyvūnai, nešuliniai gyvuliai. Mes privalome tempti jungą, kad pateisintume savo varguolišką egzistenciją.

Mums reikia rutinos ir tradicijų. O tai ir yra tvarka. Tvarka gali tapti pernelyg varžanti, o tai nėra gerai, bet chaosas gali mus taip susiurbti į pelkę, kad joje nuskęsime, - o tai taip pat nėra gerai.

Privalome nenukrypti nuo tiesaus ir siauro tako. Tai vie­ ta, kurioje mes vienu metu esame ir ganėtinai stabilūs, ir ganėtinai tiriantys, ir ganėtinai besikeičiantys, ir ganėtinai kuriantys, ir ganė­ tinai bendradarbiaujantys. Kaip tik ten mes randame prasmę, kuri pateisina gyvenimą ir jo neišvengiamas kančias.

Jeigu gyventume tinkamai, mums gal ir pavyktų atsilaikyti prieš mūsų pačių sąmonę. Jeigu gyventume tinkamai, gal sugebėtume atsilaikyti prieš suvoki­ mą, kad esame pažeidžiami ir mirtingi, nepatirdami įžeistos aukos U V E R T I Ū R A 37 jausmo, kurį jis sukuria, pirmiausia - užsigavimo, tada - pavydo, o dar vėliau - keršto ir griovimo. Jeigu gyventume tinkamai, rasi mums nebereiktų ieškoti totalitaristinio aiškumo, kad apsisaugotu­ me nuo savo pačių menkumo ir tamsumo supratimo. Galbūt mums pavyktų išvengti kelių, vedančių į Pragarą, o dvidešimtame amžiuje jau matėme, koks realus tas Pragaras gali būti.

Tikiuosi, šios taisyklės ir jas lydinčios esė padės žmonėms su­ prasti tai, ką jie jau ir taip žino: kad asmens siela amžinai alksta tikrosios Būties didvyriškumo ir kad noras prisiimti dėl jos atsako­ mybę visiškai sutampa su apsisprendimu gyventi prasmingai. Jeigu kiekvienas iš mūsų gyventume tinkamai, visi drauge mes klestėtume.

Geriausi linkėjimai visiems išsirengusiems į kelionę po šiuos puslapius. Vis dėlto apie tuos įdomius ir ska­ nius vėžiagyvius verta pasamprotauti. Jų nervų sistema yra paly­ ginti paprasta, su dideliais, lengvai įžiūrimais neuronais, stebuklin­ gomis smegenų ląstelėmis. Kaip tik todėl mokslininkams pavyko labai tiksliai nubraižyti omarų neuroninį tinklą. O brėžinys padėjo suprasti ne tik omarų smegenų struktūrą ir funkcijas, bet ir sudė­ tingesnių gyvūnų, tarp jų ir žmonių, veiklą.

Omarai gyvena vandenynų dugne. Jiems sustaines skausmas metafizika reikia namų - me­ džioklės plotų, kuriuose galėtų tykoti grobio ir šniukštinėti aplink ūmai atsirandančių maisto kąsnelių, atlikusių ir nugrimzdusių į dugną po nuolatinių žūtbūtinių skerdynių vandenyne gerokai aukš­ čiau. Jie mėgsta saugias vietas, kur patogu rasti ir pasigauti maisto. Jiems reikia namų. Kas nutinka, jeigu du omarai apsigyvena toje sustaines skausmas metafizika teritorijoje vandenyno dugne tuo pat metu ir abu nori ten pasilikti?

O jei omarų yra šimtai ir visi jie sie­ kia išgyventi bei pasirūpinti savo šeima tame pat smėlio, spūsties ir atliekų plotelyje? Kiti padarai taip pat susiduria su tokia problema. Pavyzdžiui, strazdai giesmininkai, pavasarį atskridę į Šiaurę, susikimba nuož­ miose kautynėse. Jų trelės, tokios kerinčios ir malonios žmonių ausims, paukščių pasaulyje yra viliojančios reumatine liga giesmės ir vir­ šenybės šūkiai.

Nuostabus muzikuojantis paukštis kartu yra ir ne­ didukas karys, skelbiantis savo viešpatystę. Pavyzdžiui, kovotoja musinukė - mažutė, guvi, vabzdžiais mintanti čiulbuonėlė, papli­ tusi Šiaurės Amerikoje. Naujakurė musinukė ieško saugios vietelės lizdui susisukti kur nors atstu nuo vėjo ir lietaus. Ji ieško vietos netoli nuo maisto plotų, kurie patiktų ir galimiems jos poravimosi partneriams.

Ji taip pat trokšta atbaidyti konkurentus, kad jie lai­ kytųsi nuošaliai. Paukščiai ir teritorija Kai man buvo dešimt metų, su tėčiu sukonstravome musinukių šei­ mynai inkilą.

Landa tinkama ne­ didukėms musinukėms, bet per maža kitiems, didesniems paukš­ čiams, kad jie negalėtų patekti į inkilą. Mano pagyvenusi kaimynė taip pat turėjo inkilą, kurį jai sumeistravome iš seno guminio boto. Šito inkilo landa buvo ganėtinai didelė, kad ten patektų liepsnelės dydžio paukštis. Kaimynė nekantriai laukė dienos, kol inkile apsi­ gyvens paukščiai.

Musinukė greitai aptiko mūsų inkilą ir jame įsikūrė. Conestoga wagon, vert. Tačiau vos dengtajame vežime susisuko lizdą, mūsų naujoji paukštiškoji nuomininkė ėmė nešti šapelius ir į mūsų kai­ sustaines skausmas metafizika botą. Ji tiek jų kaupinai prikrovė, kad joks kitas paukštis, didelis ar mažas, niekaip nebegalėjo patekti vidun. Mūsų kaimy­ nei nepatiko toks išankstinis išpuolis, bet čia jau nieko nebebuvo galima padaryti. Prieš tai žiemą beslidinėdamas susilaužiau koją - pirmą sykį šliuoždamas nuo kalno - ir gavau kiek pinigų pagal mokyklos drau­ dimo polisą, skirtą nelaimingiems ir nerangiems vaikams apdo­ vanoti.

Iš tų pinigų nusipirkau kasetinį magnetofoną tuo metu tikrą aukštųjų technologijų naujieną. Mano tėtis patarė atsisėsti ant pievelės kieme, įrašyti musinukės giesmes, paleisti sustaines skausmas metafizika groti ir pažiūrėti, kas nutiks. Taigi, skaisčioje pavasario saulėkaitoje įra­ šiau kelias piktų musinukės teritorijos gynybos trelių minutes.

Tada paleidau įrašą, kad musinukė išgirstų savo pačios balsą. Tas mažas paukštelis, vos trečdalio liepsnelės dydžio, ėmė pulti mane ir mano magnetofoną tarsi iš oro krintanti bomba, atsitolindama ir vėl priartėdama iki kelių centimetrų nuo garsiakalbio. Daug sykių matėm ją taip elgiantis net tada, kai magnetofono aplink nebuvo. One of the most commonly used ERPs in the last decades is P potential.

It may be used in differentiation of cognitive dysfunction in patients suffering from schizophrenia, dementia, depression, and also could be successfully applied in treatment monitoring. Nevertheless, changes of P parameters prolongation of latency or reduction of amplitude are not highly specific for certain kinds of diagnosis.

In this study we searched for more strict and specific P characteristics, which would be selective for different kinds of disorders. Gyvas organizmas tai savarankiška būtybė, turinti įrankius, padedančius pažinti aplinką ir prie jos prisitaikyti. Biologinės jėgos nenutrūkstamai skatina aplinkos veiksnius, kad šie palaikytų organizmo gyvastį, o jam nurodo, kaip elgtis, kad išgyventų. Judrus organizmas pats nusprendžia, kur link jam judėti, kur sustoti, pasitelkdamas ištobulintas jusles, leidžiančias orientuotis erdvėje.

Įprasta fizinė aplinka padidina organizmo galimybes išlikti, apibrėžia gyvensenos modelius, kurių jis instinktyviai ieško. Ir atvirkščiai jei nesama gyvensenos modelių, organizmą apima nerimas. Bet koks nukrypimas nuo įgimtų gyvensenos modelių sutrikdo natūralias organizmo funkcijas ir veiksmus, verčia įjungti išgyvenimo mechanizmus. Į tokią prievartą jis reaguoja nenuspėjamai, tačiau griežtai laikydamasis logikos, būdingos jo išlikimo programai. Tikėtina, kad gyvūnui arba žmogui patiks atsikišusi konsolė, tačiau abu ims nerimauti, jei atsidurs po ja.

Turime suprasti, kad projektavimo pobūdis keičia gyvybinę aplinkos dinamiką. Pirmiausia turime išsiaiškinti jų gyvensenos modelių visumą, kad parinktume adekvačias projektavimo taisykles. Reikia sukaupti pirminę informaciją ir užmegzti grįžtamąjį ryšį, kad išsiaiškintume, koks statinys patogiausias vartotojams, ir sukurtume tinkamą aplinką. Esama būdų, tarkime, projektavimo modelių, padedančių iš anksto, kol namas dar nepastatytas, išsiaiškinti, kokia bus reakcija į projektą Alexander ir kt.

Projektuotojas turi numatyti visus būsimus teigiamus ir neigiamus vertinimus. Tradiciniai koridoriai sklidini natūralios šviesos, o daugybė vizualiai įdomių modelių užtikrina gydomąjį aplinkos efektą, kelia pozityvius jausmus: Ši erdvė tokia jauki, kad labiau norėčiau joje būti, užuot raumenų skausmais pečių palaikimo ją tiesiog perėjęs.

Priešingai negu gyvas organizmas, kuris atsiliepia į dirgiklius, todėl yra sunkiai kontroliuojamas, pati paprasčiausia mašina ar negyvas daiktas be vargo susidoroja su išoriniais veiksniais, nes nei vienas, nei kitas neturi jokių įgimtų gyvensenos modelių, prie kurių būtų prisirišęs arba nuo jų priklausomas. Išskyrus retas išimtis, mašinos nesąveikauja su aplinka, tad jos pokyčiai nedaro joms tiesioginės įtakos.

Projektavimas organizmams ir mašinoms Projektavimas, prisitaikant prie gyvų organizmų, susijęs su iššūkiais, nes negalima iš anksto žinoti, sustaines skausmas metafizika Koridoriai, sukurti pagal mašinos logiką, vartotojams kelia neigiamas emocijas:,ši erdvė šalta ir nuteikia depresyviai; noriu kuo skubiau iš čia išeiti. Projektuoti mašinoms yra nesudėtinga tai industrinis požiūris į formą.

Čia svarbiausi kaštai, efektyvumas ir medžiagos. Tokiam mąstymui nereikalingas grįžtamasis ryšys. Architektas be vargo išranda bet kokius pavidalus, erdves ir paviršius, minimaliai pakankamus, kad mašina veiktų, o įgyvendina tai, nekeldamas jokių klausimų, nedarydamas testų. Saugiausia tiesiog nukopijuoti kokį nors ankstesnį industrinio projektavimo tipą.

Efektyvumas nuslopina atsitiktinumus, o supratimo apie gyvybines struktūras stoka neleidžia į projektavimo K u l t ū r o s b a r a i 14 procesą įtraukti gyvensenos modelių. Šiuolaikinės dirbtinės aplinkos pagrindinis bruožas monotoniškas industrinių tipologijų kartojimas.

Nors pasitaiko pavienės unikalios formos, tačiau nė viena iš jų nepaiso prisitaikymo logikos. Ši plačiai paplitusi praktika yra aplinkai jautraus projektavimo, taikant gyvensenos modelius, priešingybė.

Kuriama mašinoms, o ne gyviems organizmams. Maturana ir Varela teigia, kad tokio projektavimo sprendimų pagrindas brutalus kišimasis ir kontrolė, užuot ieškojus grįžtamojo ryšio ir siekus kuo geriau pažinti vietos dvasią. Norima visą aplinką nustelbti visais atžvilgiais, nesistengiama nei pažinti, nei suprasti gyvensenos modelių, juo labiau juos gerbti ir prie jų prisitaikyti.

Jei rinksimės antrąjį variantą, tada teks nustatyti ir dokumentuoti, kokį poveikį dirbtinė aplinka daro žmonėms ir gamtai.

Projektavimo tikslas tokiu atveju pasitelkiant materiją, palaikyti natūralias gyvybines struktūras. Gyvybinė struktūra turėtų atsirasti iš gyvensenos modelio Modeliai, apibūdinantys esminius santykius tarp sistemos elementų, gali būti išskirtinai naudingi įrankiai kompleksiškumui suvaldyti ir jį kurti.

sustaines skausmas metafizika Šią tiesą, per amžius taikytą žmogaus gyvenamosios aplinkos kūrimo praktikai, pastaruoju metu jau ištyrė ir aprašė mokslas. Kompiuterių specialistai gyvensenos modelių metodą pritaikė tam, kad suprastų ir suvaldytų kompleksiškumą. Išsiaiškinus, kaip modeliai atspindi gamtos kompleksiškumo tvarką, įvyko kompiuterinės technologijos proveržis, skatinantis ekonomikos augimą, tiek industrinės, tiek ir kitų visuomenės gyvenimo sričių plėtrą Leitner, ; Mehaffy ir Salingaros, Elgsenos modelis ir bet kokios žmogaus veiklos praktika susiklosto, ilgą laiką nuolat kartojant tam tikrus veiksmus, o kiekvienas pakartojimas ir žinių gausinimas remiasi tuo, kas perimta iš pirmtakų.

Bet koks modelis, nulemtas tokios evoliucinės selekcijos, negali būti redukuotas, pasikeitus vos kelioms kartoms, vadinasi, jo nesuprasime, jei dėmesys bus sutelktas į paprastesnius komponentus. Tai ne ankstesnių elementų gausinimas, bet jų kompleksiškumo didinimas.

Šis augimas darosi vis subtilesnis, vis lengviau pritaikomas ir vis detaliau atspindi gamtos darbą. Tai ir yra gyvensenos modelis. Sistema, kuriai būdingas aukštas naudingų tarpusavio ryšių lygis, tokius modelius derina vienus su kitais Salingaros,5 skyrius. Technika, primenanti genetinį programavimą, čia pasitelkiama tam, kad suvaldytume kompleksiškumą, negriaudami jo tvarkos. Tyrinėjant didžiulį galimų variacijų kiekį, atsirenkamas optimaliausios konfigūracijos modelis, teikiantis naudingiausią grįžtamąją informaciją.

Tiesiogiai simuliuojama kompiuterinė evoliucija yra labai intensyvi, tad gautus rezultatus vertėtų saugoti, pasitelkiant modelio formatą. Kas yra gyvensenos modeliai?

Erdve, egzistuojančia,ten, kitapus, žmonės nenori naudotis, tai lemia gilios psichologinės priežastys. Priešingai negu sako,modernistai ir,postmodernistai, yra tik du urbanistinės erdvės tipai žmogiškas ir nežmogiškas. Neįtikėtina, tačiau ištisus dešimtmečius kūrėme nejaukias, priešiškas erdves, kurios, pasak vartotojų, kelia nerimą, stumia į depresiją. Dvylika pavyzdžių, kuriuos parinkau iš Christopherio Alexanderio Modelių kalbos, galėtų padėti architektams atsikratyti šios ydingos praktikos.

Pateikiu tuos modelius su aprašymais, kuriuos parengiau, akcentuodamas erdvinius aspektus. Vis dėlto raginčiau paskaityti originalą ir susipažinti su išsamesnėmis kiekvieno iš sunumeruotų modelių versijomis, kur pateiktos detalios nuorodos, argumentai, moksliniai vertinimai. Dvylika erdvės modelių Modelis nedidelės viešosios aikštės. Kurkime maždaug 60 kvadratinių pėdų pločio aikštes.

Jų ilgis gali būti įvairus. Sienos, kurios visiškai arba iš dalies užsklendžia erdvę, turėtų nuteikti mus jaustis taip, tarsi būtume atsidūrę dideliame atvirame kambaryje. Modelis pozityvi lauko sustaines skausmas metafizika. Statiniai, iš dalies supantys lauko erdvę, nesvarbu, ar ji keturkampė, ar apvali, turėtų kartu su siena brėžti įgaubtą perimetro ribą, tada erdvė atrodys išgaubta. Modelis gyvybingi kiemai. Geriausi kiemai turi daug įėjimų, atveria vaizdą į gatves, esančias už jų, o supančios sienos nėra aklinos.

Tokie kiemai mėgstami labiausiai. Modelis aktyvios kišenės. Urbanistinės erdvės sėkmė priklauso nuo to, kas gali vykti jos pakraščiuose. Erdvė bus gyvybinga, jei pakraščiuose bus pakankamai kišenių, skirtų aktyviai veiklai. Modelis šešių pėdų balkonas.

Balkono erdvė turi būti mažiausiai šešių pėdų gilumo. Pageidautina, kad ji būtų bent iš dalies uždara, pridengta nuo kaimynų šoniniais ekranais arba iš dalies įtraukta į fasadą. Nišiniai balkonai suteikia nuostabų privatumo pojūtį. Jei balkonas yra siauresnis negu šešių pėdų ir visiškai atviras arba ištisai konsolinis, juo naudojamasi retai.

Modelis nišos. Kad sustiprėtų intymumo įspūdis, patartina naudojamą mažesnę erdvę, iš dalies uždarą ir su žemesnėmis lubomis, kurti didesnėje.

Jos plotis ir ilgis turėtų būti apytikriai šešios pėdos. Modelis lango vieta. Įgaubta siena gali apimti ir langus. Pavyzdžiui, maža vieta sėdėjimui prie palangės, vidutinio dydžio įlanka, kai langai apgaubia išsikišusią erdvę, arba didelė įstiklinta niša, kai langai iš dalies gaubia kambarį. Modelis darbo vieta.

Tinkamiausia vieta darbui yra ten, kur ne daugiau kaip 50 ar 75 proc. Reikia skirti nors 60 kvadratinių pėdų žmogui. Modelis lovos niša. Sudarykite lovos dalinio uždarumo įspūdį. Erdvė turi būti patogi, ne per maža, o lubos žemesnės negu pagrindinėje miegamojo dalyje.

Modelis lubų aukščio variacijos. Skirtingi lubų aukščiai padidina kiekvieno kambario jaukumą. Aukštos lubos suteikia daugiau formalumo, žemos atrodo mažiau formalios, žemiausios lubos dengia nišas, suteikdamos joms intymumo. Modelis vidaus erdvės forma.

Vidaus erdvė turėtų būti apytikriai kvadratinio plano su tiesiomis, vertikaliomis sienomis praktiniais sumetimaistačiau su įgaubtomis dalimis ten, kur įmanoma, ir su simetriškomis skliautuotomis lubomis.

Vienpusės, nuožulnios lubos ir aštrūs, nuožulnūs kampai nuteikia nejaukiai. Modelis vaikų urvai. Sukurkite nedideles, į urvus panašias erdves namo viduje ar išorėje, kur vaikai galėtų žaisti, semdamiesi patirties. Tokie gyvenamųjų namų modeliai tai žmogiška erdvė, kuri apgaubia ir atgaivina.

• 12 gyvenimo joniskiokrepsiniomuziejus.lt - joniskiokrepsiniomuziejus.lt
• Tabletės artrito sąnarių gydymo
• SOCIOLOGIJA. MINTIS IR VEIKSMAS Nr. 1 - PDF Free Download
• Página não encontrada – Grafiati
• Šį leidinį dra u d žiam a a tg a m in ti bet kokia fo rm a ar būdu, viešai skelbti, ta ip p a t padaryti viešai prieinam ą kom piu terių tinklais in tern e teišleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nu om oti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.
• Harari knygų idėjomis, papildytomis kai kuriomis mano įžvalgomis, kurios nėra labai sudėtingos.
• Jis gali padėti nustatyti kognityvinius sutrikimus pacientams, sergantiems šizofrenija, depresija, esant demencijai, taip pat vertinant gydymo efektyvumą.

Ji reiškia daug daugiau už mechaniškai naudingą plotą. Tai pirmapradis, biologinis erdvės pojūtis, atskleidžiantis dažnai netiesioginę architektūros reikšmę. Būtent to ilgai ieškojo architektai, tačiau labai nedaug jų įstengė tai suvokti. K u l t ū r o s b a r a i 16 Paprasti empiriniai faktai, koduoti šiuose modeliuose, rodo, kad nė kiek ne mažiau svarbu suvokti ir tas gyvenamųjų erdvių ypatybes, kurios slypi daug aukštesniame lygmenyje, negu esame įpratę manyti.

Struktūriškai pasinaudojus aukšto pastato pėda ir pavidalu, galima sukurti pusiau uždarą urbanistinę erdvę.

Kas susiję

Anksčiau slėgusi psichologiškai, nenaudojama eksterjero erdvė dabar tapo adaptyvi. Naudingas interjero plotas liko toks pat. Tai, ką pakartotinai aptinkame šiose modelių santraukose kaip dalinį, nei per mažą, nei per didelį uždarumą ir poreikį statyti įgaubtas sienas, kad sukurtume išgaubtą erdvę, Alexanderis vadina pozityvia aplinka.